Meniu
Alvito šv. Kazimiero globos namai jau 20 metų yra prieglobstis tėvų netekusiems vaikams

Birželio 13 d., lygiai prieš 20 metų, buvo įkurti Alvito šv. Kazimiero vaikų globos namai. Tądien jų gyventojai ir darbuotojai pakvietė į Alvito kaimo bendruomenės namus, kuriuose vyko graži dvidešimtmečio jubiliejaus šventė. Joje prisimintos smagiausios akimirkos iš šių namų gyventojų gyvenimo, skambėjo sveikinimo žodžiai, padėkota geradariams ir, žinoma, sulaukta daug dovanų.

Nešini jomis Alvito šv. Kazimiero vaikų globos namų gyventojus ir darbuotojus pasveikinti atvyko daugybė svečių: Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, J. E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, Šeimenos seniūnijos seniūnas Gintas Bakūnas, Vilkaviškio rajono garbės pilietis Alfonsas Hopingas su žmona Margreta, bičiuliai ir rėmėjai iš Vokietijos Visbeko miesto kartu su Visbeko miesto vicemeru, Mecenatas Arvydas Paukštys, karinio laivo „Sūduvis“ įgulos nariai, kaimų bendruomenių atstovai ir kiti.

Sveikindamas su gražiu jubiliejumi Savivaldybės meras A. Neiberka už nuoširdų pasiaukojimą vaikų namams, geranorišką ir prasmingą darbą nuolat rūpinantis vaikų gyvenimu ir dvasiniu auklėjimu dėkojo globos namų įkūrėjui ir vadovui – Alvito klebonui Vytautui Kajokui. Savivaldybės vadovas išreiškė nuoširdžią padėką ir šiuose namuose dirbusiems ir dirbantiems darbuotojams, kurie yra artimiausi be tėvų globos likusiems vaikučiams.

„Jūs esate tie, kurie kuria šiems vaikams ateitį ir gyvenimą, į kurį jie žengs užaugę. Ypatingai smagu, kad šie globos namai sulaukia labai daug dėmesio ir pagalbos iš rėmėjų, kuriuos visus išvardinti prireiktų daug laiko. Nuoširdžiai visiems Jums dėkoju“, – kalbėjo Meras A. Neiberka.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja D. Riklienė linkėjo ryžto ir kantrybės išgyvenant sunkumus, su kuriais tenka susidurti dėl institucinės globos pertvarkos šalyje. Ji taip pat pasveikino globotinius ir nuo Vilkaviškio „Rotary“ klubo, linkėdama svajoti, nes visos svajonės išsipildo.

Daug gražių žodžių ir padėkų skambėjo iš visų renginio svečių. Visi linkėjo, kad šie globos namai dar ilgai būtų prieglobsčiu artimųjų šilumos ir meilės netekusiems vaikams.

Alvito šv. Kazimiero vaikų globos namuose dabar gyvena 21 globotinis. Per du dešimtmečius juose šilumą, dvasinę ir materialinę paramą gavo daugiau nei 100 vaikų ir jaunuolių.

Alvito šv. Kazimiero vaikų globos darbuotojai jubiliejaus šventei parengė ir pademonstravo skaidres iš šių namelių gyvenimo istorijos, iš aplankytų vietų, pasidalijo jau užaugusių ir savo gyvenimus kuriančių globotinių nuotraukomis.

Šių globos namelių pradžia laikoma 1999 metų birželio 13 diena, kada juos, įsikūrusius buvusiuose parapijos namuose, pašventino tuometis Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis. Parapijos namai buvo pradėti remontuoti 1997 metų rugsėjo 25 dieną. Vilkaviškio vyskupijoje tai buvo pirmieji tokios paskirties globos namai. Visi jų administravimo ir tvarkymo reikalai nuo pat pradžių gulė ant gležnų parapijos kunigo V. Kajoko pečių.

2015 metais Parapijos globotiniai apsigyveno naujame, erdviame, visus reikalavimus atitinkančiame pastate.

Vis dėlto, šiuo metu Lietuvoje vyksta Institucinės globos pertvarka, kuria siekiama, kad mūsų šalyje iki 2020 metų nebeliktų institucinių vaikų globos namų, o būtų pereita nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų be tėvų globos likusiems vaikams.

Pertvarkos tikslas yra labai gražus ir sveikintinas, tačiau didžiausia nerimą kelia tai, kad einant šiuo keliu tektų reorganizuoti tik 2015 metais baigtus statyti ir atidarytus visiškai naujus Alvito Šv. Kazimiero vaikų globos namus, kuriuose šiuo metu puikiose sąlygose gyvena 3 šeimynos. Juos prižiūri 18 šioje įstaigoje dirbančių darbuotojų.

Kuriant ir išlaikant vaikų globos namus didžiulės materialinės ir moralinės paramos kunigas V. Kajokas nuolat sulaukia iš Margretos ir Alfonso Hopingų bei kitų Vokietijos Visbeko srities, Vechtos krašto šeimų.

Į globos namų dvidešimtmečio minėjimą kartu su Hopingais atvyko dalis tų šeimų, kurios Vokietijoje renka labdarą Alvito namams, yra nuolatiniai jų globėjai ir rėmėjai.

Pats A. Hopingas ne kartą pabrėžė, kad ši šventė jam ir jo šeimai yra labai svarbi. Jis džiaugėsi užsimezgusia tvirta draugyste ir dėkojo visiems, prisidedantiems prie šių namelių išlaikymo.