Meniu
Vasaros pavojai

Atėjus vasarai prasideda atostogų sezonas. Vieni keliauja į gamtą, kiti deginasi saulėje, mėgaujasi maudynėmis upėje, ežere ar jūroje. Tačiau atostogaudami ne tik patiriame malonius įspūdžius, gerą nuotaiką, bet tenka susidurti su pasitaikančiais pavojais ir neužmiršti atsargumo. Nemažai sezoninės informacijos šiais klausimais pateikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šio departamento interneto svetainėje http://www.vpgt.lt/ galima rasti ir kitos naudingos informacijos. 

Kaip išvengti nelaimių vandenyje?

Poilsiautojams, leidžiantiems laisvalaikį prie vandens, svarbu įsidėmėti:
1. Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kurioje maudosi daugiau žmonių ir kurioje budi gelbėtojai.
2. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas. 
3. Vandenyje ar prie vandens nepalikite vaikų vienų, net ir labai trumpam laikui.
4. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
5. Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ar kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones.
6. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
7. Pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
8. Nesimaudykite iškart po valgio.
9. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, pirmiausiai atvėskite.
10. Pradėjus skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
11. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
12. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Vasaros saulė

1. Prieš deginantis saulėje, išsitepkite kūną kremu, apsaugančiu nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio.
2. Nebūkite ilgai saulėje: gali stipriai nudegti oda, ištikti šilumos ar saulės smūgis.
3. Nudegusias kūno vietas tepkite drėkinamaisiais kremais, išgerkite vaistų, slopinančių skausmą ir mažinančių uždegimą.
4. Perkaitusį žmogų nuveskite į pavėsį, atlaisvinkite ar prasekite drabužius ir duokite atsigerti, ant kūno dėkite šaltus kompresus. Jeigu pastebėjote, kad atsirado traukuliai, sutriko širdies ritmas, žmogus neteko sąmonės, skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Vabzdžiai ir jų keliami pavojai

Įgėlimo rimtumą lemia keli faktoriai: vabzdžio rūšis, įgėlimų vieta kūne, įgėlimų skaičius bei žmogaus jautrumas. Įgėlimo išvengti ne visada įmanoma, bet atsargus elgesys gali padėti.

1. Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų:

1.1. Atsargiai vaikščiokite basi po žydinčią pievą. 
1.2. Atsiminkite, kad geliančiąsias skraiduoles vilioja prakaito kvapas, ryškių spalvų gėlėti drabužiai. 
1.3. Venkite vietų, kuriose formuojamos gyvatvorės, pjaunama ar šienaujama žolė.
1.4. Atvirose vietose atsargiai valgykite ledus, gerkite kvapius ir saldžius gėrimus.
1.5. Nebūkite arti avilio, ypač bičių išskridimo iš avilio juostoje.
1.6. Neerzinkite vabzdžių, nesistenkite jų vaikyti. Lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, nemosikuodami rankomis, atsitraukite, jei įmanoma į patalpą, kurioje galima užsidaryti.

2. Įgėlus vabzdžiui:

2.1. Pasišalinkite iš vietos, kurioje jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites. Jei liksite įvykio vietoje, jus gali vėl sugelti.
2.2. Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsirado alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba, pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, svaigsta galva, atsiranda bendras silpnumas, pereinantis į mieguistumą, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pakyla temperatūra, greitėja pulsas, krinta kraujospūdis, netenkama sąmonės). Darykite dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, jei sustojo kvėpavimas ar širdies darbas.
2.3. Stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį, nes gali įgelti tik vieną kartą. Tačiau vapsvos, širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar bandykite pašalinti geluonį braukdami per jį nagu arba peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų. Įkastos vietos su geluonimi nespauskite, nes taip jo nepašalinsite, tik įspausite į organizmą papildomą dozę nuodų.
2.4. Nuimkite visus papuošalus (žiedus, apyrankes, kojų papuošalus), nes sugelta galūnė gali sutinti.
2.5. Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu ir muilu. Dėkite šaltą kompresą – šaltą vandenį arba ledą, įvyniotą į audeklą (tiesiogiai ant odos ledo dėti negalima) – tai gali padėti sumažinti tinimą, niežulį bei skausmą.

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

1. Eidami į mišką ar parką renkitės šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis – ant jų lengva pastebėti ropinėjančius parazitus. Kelnių klešnes sukiškite į batus ar kojines, užsagstykite apykaklę, galvą pridenkite kepure ar skarele.
2. Naudokite erkes atbaidančias priemones, kurių galima įsigyti vaistinėse ir parduotuvėse.
3. Pabuvoję gamtoje, būtinai rūpestingai apsižiūrėkite kūną, nusiprauskite po dušu.
4. Pastebėję įsisiurbusią erkę, stenkitės kuo greičiau ją pašalinti. Suimkite erkę ties galvute, švelniais judinamaisiais judesiais ją pašalinkite ir kreipkitės į gydymo įstaigą.

Kaip elgtis žaibuojant ir griaudžiant?

Jeigu esate lauke: 
1. Nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų, pastatų sienų, metalinių bokštų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

2. Žaibuojant ypač pavojinga maudytis, irstytis valtimi ir būti šalia vandens telkinių.
3. Jei važiuojate automobiliu, sulėtinkite greitį ar sustokite kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų, nelieskite metalinių automobilio dalių.
4. Nelaikykite rankose ilgų, ypač metalinių, daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ir t.t.

Jei esate patalpoje:
1. Atjunkite antenas ir išjunkite elektros prietaisus.

2. Uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas.
3. Nekalbėkite telefonu.

Kaip elgtis kilus stipriam vėjui?

1. Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais.
2. Uždarykite namų ir kitų pastatų duris ir langus.
3. Pučiant stipriam vėjui pavojus iškyla ir vairuojant automobilį. Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra kelis kartus didesnis nei paprastai. Ypač pavojingi gūsingi vėjai. Vairuotojas, susidūręs su vėjo šuoru, turi nedelsdamas, tačiau švelniai, pasukti automobilį vėjo kryptimi, kad išlaikytų pusiausvyrą.

 

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM rekomendacijas.