Meniu
Nemokama teisinė pagalba

INFORMACIJA APIE IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO FINANSUOJAMĄ TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ


Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojai, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą (nemokamą teisinę konsultaciją) arba antrinė teisinė pagalbą  (valstybės garantuojama advokato pagalba teisminiame procese), turi kreiptis į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją adresu: S. Nėries g. 1, LT-70147 Vilkaviškis.

Už teisinės pagalbos teikimą atsakinga Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Misevičienė, 210 kab., el. p. jurate.miseviciene@vilkaviskis.lt, tel. (8 342) 60039 (konsultacijos telefonu neteikiamos).

Teisinė pagalba teikiama kiekvieną darbo dieną:

pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.

pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val.

Už teisinės pagalbos teikimo organizavimą atsakinga Juridinio skyriaus vedėja Vilma Kolpakovienė, 221 kab., el. p. vilma.kolpakoviene@vilkaviskis.lt, tel. (8 342) 60 099.

 

Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus teismui, rengimas. Ši teisinė pagalba apima ir patarimus dėl ginčo išsprendimo be teismo, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą. Pirminė teisinė pagalba neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, kai: pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba; pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymus atvejus. Pirminė teisinė pagalba neteikiama telefonu, el. paštu.

Dėl pirminės teisinės pagalbos gali kreiptis visi asmenys, nepriklausomai nuo jų pajamų ir turto, į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena vykdomąją instituciją. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto po kreipimosi. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, turi būti pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.

Asmeniui, besikreipiančiam dėl pirminės teisinės pagalbos, reikalingi šie dokumentai:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba ES valstybės narės piliečio pasas, arba šių asmenų asmens tapatybės kortelė; kitos užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (arba kitoje ES valstybėje).

2. Asmens gyvenamąją vietą įrodantis dokumentas: spaudas pase arba pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos, jam pateikti tokio dokumento nereikia.

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai nebuvo rasta galimybė pareiškėjui ginčą išspręsti taikiai.

Pirminė teisinė pagalba Jums bus suteikta, jei:

-          esate Lietuvos Respublikos pilietis;

-          esate Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

-          teisėtai gyvenate Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje;

-          turite teisę gauti pagalbą pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

 

Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Antrinę teisinę pagalbą Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojams organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, adresu: Kęstučio g. 21, LT-44320 Kaunas, el. p. kaunoskyrius@vgtpt.lt, tel. (8 700) 00177, faks. (8 700) 35006.

Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu.

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys. Nemokamą antrinę teisinę pagalbą šie asmenys gauna, kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Antrinė teisinė pagalba Jums bus suteikta, jei:

Jūsų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių ir esate Lietuvos Respublikos pilietis arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba teisėtai gyvenate Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, turite teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Yra du turto ir pajamų lygiai: pirmasis turto ir pajamų lygis ir antrasis turto ir pajamų lygis.

Pirmasis asmens pajamų lygis

Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 7,76 MMA (MMA – minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 555,00 Eur, dydžio, t. y. 4 306,80 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 2,91 MMA per metus (1 615,05 Eur).

Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju pirmasis pajamų lygis būtų 7,76*555,00+2,91*1*555,00= 5 921,85 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius pirmasis pajamų lygis būtų 7,76*555,00+2,91*2*555,00= 7 536,90 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 5 921,85 Eur turint 1 išlaikomą asmenį arba turint 2 išlaikytinius – 7 536,90 Eur ir t.t., tai tokiam asmeniui būtų paskirtas 100 procentų valstybės finansuojamas advokatas. 
Taigi, pirmasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę:

7,76*555,00 Eur + 2,91*x (x – asmens išlaikomų asmenų skaičius) *555,00 Eur.

Antrinė teisinė pagalba

I lygis
(100 % apmokama)

 

Per metus (Eur)

Per mėnesį (Eur)

1 asmens pajamos

4 306,80

358,90

+1 išlaikytinis

5 921,85

493,49

+2 išlaikytiniai

7 536,90

628,08

+3 išlaikytiniai

9 151,95

762,66

+4 išlaikytiniai

10 767,00

897,25

 

Pastaba. Išlaikytiniais laikomi:

  1. Bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;
  2. Nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
  3. Bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.

Pirmasis asmens turto lygis

Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių.

1. Būsto ploto ir žemės ploto normatyvai.

Asmens būsto ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kv. metrų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 15 kv. metrų. Žemės sklypo normatyvas parenkamas pagal turimos žemės rūšį:

-          namų valdos žemės sklypo plotas – 6 arai (miestuose), 25 arai (miesteliuose ir kaimuose);

-          žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki 1 ha (įskaitant jame esančią namų valdos žemę) plotas – 6 arai (miestuose), 25 arai (miesteliuose ir kaimuose);

-          didesnio kaip 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas – 3,5 ha;

Būsto ir žemės sklypo nekilnojamo turto vertės normatyvas nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai asmuo neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo tipo turto rinkos vertės. Lietuvos teritorijos verčių žemėlapiai skelbiami valstybės įmonės Registrų centras internetinėje svetainėje: http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_apsk_new.jsp

2. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas.

Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 15 VRP dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 10 VRP dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų.

VRP dydis šiuo metu yra 122,00 Eur per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

3. Piniginių lėšų normatyvas.

Piniginių lėšų normatyvas apskaičiuojamas sudedant 15 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, 5 VRP dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

 Jei Jūsų turtas ir pajamos neviršija nustatytojo pirmojo lygio, Jums bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Antrasis asmens pajamų lygis

Antrojo lygio pajamų normatyvui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 11,64 MMA, t. y. 6 460,20 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 4,27 MMA per metus (2 369,85 Eur).

Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju antrasis pajamų lygis būtų 11,64*555,00+4,27*1*555,00= 8 830,05 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius antrasis pajamų lygis būtų 11,64*555,00+4,27*2*555,00= 11 199,90 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per metus turint 1 išlaikomą asmenį viršija 5 921,85 Eur, tačiau neviršija 8 830,05 Eur, o turint 2 išlaikytinius – viršija 7 536,90 Eur, tačiau neviršija 11 199,90 Eur ir t.t., tai toks asmuo gautų 50 % valstybės finansuojamą advokatą.
Taigi, antrasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę:

11,64*555,00 Eur  + 4,24*x (kai x yra asmens išlaikomų asmenų skaičius) * 555,00 Eur

Antrinė teisinė pagalba

II lygis 
(50 % apmokama)

 

 Per metus (Eur)

 Per mėnesį (Eur)

1 asmens pajamos

6 460,20

538,35

+1 išlaikytinis

8 830,05

735,84

+2 išlaikytiniai

11 199,90

933,33

+3 išlaikytiniai

13 569,75

1 130,81

+4 išlaikytiniai

15 939,60

1 328,30

 


  
Antrasis asmens turto lygis

Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginant iš 1,5 karto.

Jei Jūsų turtas ir pajamos neviršija nustatytojo antrojo lygio, valstybė Jums garantuos ir apmokės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Apskaičiavus turto ir pajamų normatyvus, žiūrima, ar asmens deklaruoto turto ir pajamų vertė neviršija šio turto ir pajamų lygio.

Kai asmeniui nustatomi skirtingi turto ir pajamų lygiai (turto – pirmasis; pajamų – antrasis lygis ar atvirkščiai), pareiškėjui nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, o antrinė teisinė pagalba teikiama 50 procentų valstybei garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Jeigu bent vienas normatyvas (turto ar pajamų) viršija antrojo lygio normatyvą, teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra atsisakoma.

Antrąjį asmens turto lygį padės nustatyti Savivaldybės administracijos specialistas.

Neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas antrinė teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėje gyvenantiems asmenims:

1. Nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka;

2. Nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

3. Asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą

4. Asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose;

5. Asmenims, pripažintiems nedarbingais arba sunkiai neįgaliais arba sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjams (rūpintojams), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

6. Asmenims, pateikusiems įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių jie gali laisvai disponuoti tik dalimi savo turto ir pajamų, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti;

7. Asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

8. Skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;

9. Nepilnamečiams vaikams, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;

10. Nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus tuos, kurie sudarę santuoką ar teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais);

11. Nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;

12. Asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;

13. Asmenims bylose dėl gimimo registravimo;

14. Asmenims bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

15. Vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas;

16. Įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kompetentingai valstybės institucijai pateikusiam prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turinčiam šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;

17. Kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto tinklalapyje http://vgtpt.lrv.lt/

Institucija atsakinga už pateiktos informacijos turinį: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija.

 



 
Paskutinis atnaujinimas: 2019-10-17 16:53:40