Meniu
Savivaldybė siekia tobulinti bendradarbiavimo su NVO mechanizmus

Vilkaviškio rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro valdybos pirmininku Ričardu Diržiu, kuris pasidalijo informacija apie Lietuvos savivaldybių patirtį, dalį savivaldybėse teikiamų viešųjų paslaugų perduodant nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).

Susitikime dalyvauti buvo kviesti Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai: Meras Algirdas Neiberka, Administracijos direktorius Vitas Gavėnas, jo pavaduotoja Daiva Riklienė, Tarybos Biudžeto, finansų, ekonomikos ir verslo komiteto, Plėtros ir ūkio vystymo komiteto bei Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai, suinteresuoti Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, Vilkaviškio rajono savivaldybės NVO tarybos nariai.

R. Diržiaus atstovaujamas centras šiuo metu įgyvendina projektą, kurio vienas iš tikslų yra plėtoti savivaldybių ir NVO bendradarbiavimą, stiprinant savivaldybių NVO tarybų veiklą ir skatinant savivaldybes gerinti viešųjų paslaugų teikimo procesus, įtraukiant NVO.

Atvykęs svečias priminė, kad šalies savivaldybės pagal 2012 m. Seimo patvirtintą Lietuvos pažangos strategiją iki 2020 m. įpareigotos bent 15 proc. savo teikiamų viešųjų paslaugų palaipsniui perduoti NVO sektoriui. R. Diržius pabrėžė, kad NVO ir biudžetinės įstaigos turėtų konkurencinėmis sąlygomis dirbti švietimo, kultūros, sporto bei socialinėje srityse. Siekiama, kad kuo plačiau būtų galima rinktis kultūros, sporto ir kitų viešųjų paslaugų teikėjus.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja D. Riklienė pritarė, kad savivaldybių bendradarbiavimo su NVO tema yra labai aktuali. Ji pristatė, kokiomis priemonėmis Vilkaviškio rajono savivaldybė vykdo bendradarbiavimą su NVO sektoriumi mūsų rajone.

„Savivaldybė skatina NVO sektorių tiek per NVO rėmimo programas, kurių yra 5, tiek prisidėdama prie įgyvendinamų projektų, pagal galimybes suteikia NVO patalpas. Pastarųjų dviejų metų prioritetu yra nustatytas prisidėjimas prie vaikų dienos centrų išlaikymo, tačiau remiamos ir kitos iniciatyvos. Be to, stengiamasi į sprendimų priėmimo procesus įtraukti kuo daugiau nevyriausybininkų. Taip pat šiais metais sudaryta bendradarbiavimo sutartis su asociacija „Keisk požiūrį“: įgyvenant bendras veiklas yra teikiama nemokama pagalba turintiems priklausomybių asmenims ir jų šeimos nariams. Su Vilkaviškio dekanato Šeimos centru vykdome partnerystę bendrame projekte „Kompleksinės paslaugos šeimai“, o įgyvendinant Marijampolės regionų plėtros programos priemonę „Socialinių paslaugų plėtra“ Gudkaimio kaimo bendruomenė stato savarankiško gyvenimo namus ir Savivaldybė ruošiasi pirkti iš šios bendruomenės paslaugas“, – apie bendradarbiavimo būdus su NVO pasakojo D. Riklienė.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja taip pat pridūrė, kad buvo pradėta diskusija su NVO sektoriaus atstovais dėl galimybės pirkti daugiau jų siūlomų paslaugų, tačiau tam, pirmiausiai, turi būti atlikti „namų darbai“. Anot jos,  nevyriausybininkai  turėtų pasidaryti duomenų bazę, kurioje pateiktų informaciją, kokias paslaugas jos galėtų pasiūlyti, o savivaldybė – analizę, ką galėtų iš NVO sektoriaus siūlomų paslaugų nupirkti. Ši analizė galėtų būti atliekama Vilkaviškio rajono savivaldybės NVO tarybos. Susitikime taip pat buvo keliamas klausimas, ar NVO yra pasirengusios teikti kokybiškas paslaugas, užtikrinti jų nepertraukiamumą.

Pasak R. Diržio, ateityje švietimo, kultūros, sporto ir socialinių paslaugų teikimą reikės „išbiudžetinti“, t. y. atsisakyti šių paslaugų teikimo biudžetinėse įstaigose. Jis informavo, kad savivaldybės iš NVO švietimo, kultūros, sporto ir socialines paslaugas galėtų pirkti atrankos konkurso būdu – kas daugiau paslaugų suteiks už mažesnę kainą, – arba ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnį, numatantį rezervuotas sutartis.

Šiuo metu savivaldybės teikia viešąsias paslaugas per savo įsteigtas ir kontroliuojamas biudžetines ar viešąsias įstaigas, perkant paslaugą iš kitų juridinių subjektų (turinčių ūkinės paslaugos teikėjo veiklą), konkurso būdu finansuojant NVO projektus ir įvedant „Krepšelių“ sistemą. Konkretaus išaiškinimo, kaip taikyti įstatymą asociacijai nėra, todėl nuspręsta šiuo klausimu pasigilinti detaliau ir pasikeisti informacija.

R Diržiaus teigimu, Lietuvos savivaldybėse matoma įvairių pavyzdžių, vienur yra daugiau teigiamos patirties, o kitur, deja, neigiamos. Jis pateikė kai kurių savivaldybių pavyzdžius, kuriuose įvairių sričių viešosios paslaugos yra perduotos tik NVO sektoriui. Taip pat išskyrė Biržų savivaldybę, kurioje net 40 proc. savivaldybės viešųjų paslaugų teikia NVO.

Pasak svečio, nevyriausybininkai, norėdami išlikti, turi įrodyti darbo kokybę, tačiau ir pačios savivaldybės neturėtų palikti jų vienų. Anot R. Diržio, jos turėtų pasirūpinti paslaugų teikėju, prižiūrėti procesą, aiškintis nesklandumus, padėti juos išspręsti.

Susitikimo metu taip pat aptartos savivaldybės teikiamos NVO rėmimo programos, pasiūlyta peržiūrėti nuostatus ir konkurso būdu finansuojant NVO projektus remti ne vienadienius projektus, bet konkrečias paslaugas aktualias Savivaldybei. Savivaldybės atstovai pritarė šiam siūlymui ir prižadėjo peržiūrėti rėmimo programų tvarkos aprašus, tobulinti bendradarbiavimo su NVO sektoriumi mechanizmus.

 

Ieva Šlivinskienė

Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė