Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų. Kokiais renginiais mes juos minėsime?

Visą 2018 metų renginių, skirtų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, planą galite rasti čia

   DAUGIAU INFORMACIJOS RASITE ČIA: http://pasauliovilkaviskieciai.lt/

Nuo gegužės 14 d. Vilkaviškio kultūros centre veikia

OKSANOS JUDAKOVOS fotografijų paroda

„Ir savas, ir tolimas kraštas. Altajus“       

    ALTAJUS. Retas kuris, išgirdęs šį pavadinimą, perklaus, kas tai ir kur tai.

   Turtingą gamtos grožiu, istorija, autentišku gyvenimo būdu kraštą žino keliautojai ir kalnų mylėtojai. Žino tremtiniai. Žino einantieji dvasiniu keliu. Neramieji keliautojai tam pasaulio pakrašty ieškojo mistinės Šambalos šalies ir sniego žmogaus. Plačiai žinomas Altajaus vaistingųjų žolių, šaknų ir medaus stiprumas.

   Likimui lėmus, mane su ta tolima ir nuostabia šalimi sieja tiesioginis ryšys.

   Altajus man savas, nes aš ten gimiau. Kas kad užtruko trisdešimt suvirš metų tarp gimimo ir tos dienos, kai savo akimis pamačiau tai, ką dauguma žmonių pažįsta nuo mažens – gimtinę. Ten ir dabar kalnuose gyvena mano tėvas.

   Altajus tolimas. Nes Lietuvą ir Altajų skiria krūva pinigų, vizos, kilometrai, geopolitinės situacijos pasaulyje ir milijonas smulkių darbų, reikalų ir rūpesčių, kuriuose mes paskęstame savo kasdieniniuose gyvenimuose.

  Bet štai, ką aš galiu pasakyti: besiruošiant šitai parodai, staiga nutolo ir prašapo bet kokios svajoti ir keliauti trukdančios situacijos, ir aš staiga taip užsimaniau į Altajų: į tuos kalnus, į tą taigą, į tas dykynes, kur užmynus ant laukinio čiobrelio, oras pakvimpa laukiniu visų prarastų aukso amžių aromatu.

Visai kaip vilkas, kurį kiek bemaitink...

----------------------------------------------------------------------------------

   Man augant, vienintelis šaltinis apie Altajų  buvo gamtininko, keliautojo, rašytojo ir įdomaus žmogaus, Vytauto Almanio knyga „Per Ulkero žvaigždyną“, parašyta pažįstant Altajų iš vidaus ir su meile.