Jono Basanavičiaus gimtinės istorija

Idėja Jono Basanavičiaus gimtinėje atstatyti jo tėvų sodybą ir šalia jos sodinti Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolyną kilo 1988 metais. 1989 m. Sausio 9 d. Bartninkuose susirinkusi iniciatyvinė grupė (D. Vilimas, R. Lipšienė, Ž. Mačionienė, V. Stepulis, E. Žemaitaitis, V. Markauskas) aptarė sodybos atstatymo ir memorialinio muziejaus įrengimo darbus. Kauno „Drobei“ pasiūlius atstatymo darbams 100 000 rublių buvo parengtas sodybos atkūrimo projektas (architektė Ž. Mačionienė). 1991 m. buvo atstatyti gyvenamasis namas ir klėtis, pradėta rengti Jono Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. Ožkabalių ir Bartninkų apylinkėse buvo renkami seni buities daiktai ir rakandai.

1995 m. atkurtas dar vienas sodybos pastatas – karvidė. 1996-aisiais, atstačius sodybos kluoną ir rūsį, Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas buvo įtrauki į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1998 m. atkūrus kiaulidės pastatą, atkurti liko aliejinę ir jaują su pirtimi.

Atkuriama Jono Basanavičiaus sodyba ir greta augančiu Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynu rūpinosi Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilkaviškio krašto muziejus. Pirmasis sodybos ir Atgimimo Ąžuolyno istorikas Romanas Raulynaitis su šeima, po jų sodybą dešimtmetį prižiūrėjo Vilmos ir Antano Klimų šeima. 2006 m. sodybą ir ąžuolyną perėmė Marijampolės apskrities viršininko administracija, kuri įkūrė biudžetinę įstaigą – Jono Basanavičiaus sodybą-muziejų.

2010 m. Jono Basanavičiaus memorialinė sodyba-muziejus ir ąžuolynas perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Nuo 2010 m. liepos 1 d. šis Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys vadinamas Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas.

Sodyba

Po XIX a. pradžioje Suvalkijoje įvykdytos žemės reformos dauguma kaimų buvo išdalyti į vienkiemius. Vienkiemių sodybos suformuotos aplink erdvų stačiakampį kiemą, tvoromis padalintą į švariąją ir ūkinę puses. Švariajame kieme stovėjo gyvenamas namas, svirnas, šulinys, ūkiniame kieme - kluonas, tvartai ir kiti pagalbiniai ūkiniai trobesiai. Kluonai buvo su plūktine asla viduryje ir iš abiejų šonų atitvertomis šalinėmis javams, šienui krauti. Klojime laikyti įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai.

XIX a. pabaigoje pasiturintys ūkininkai pradėjo statyti dvigales apipjautų rąstų, ilgas, dvišlaičiu, dažnausiai malksnų ar čerpių stogu stubas. Viename namo gale buvo šeimynstubė, kitame seklyčia, viduryje – virtuvė (kuknia) su priemene. Klėtis (svirnas) dažniausiai būdavo dviejų patalpų: grūdinėje laikyti grūdai, namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai, kitoje patalpoje – drabužinėje stovėjo lovos samdiniams miegoti, skrynios su audiniais ir drabužiais.

Dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma pasiturinčio Suvalkijos regiono ūkininko vienkiemio sodyba su to laikotarpio išplanavimu, tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais. Atstatytoje stuboje atkurta XIXa. pab. - XXa. pr. pasiturinčio valstiečio gyvenamoji aplinka, eksponuojami to laikotarpio baldai, interjero tekstilė. Ekspozicijoje yra keletas dr. Jono Basanavičiaus asmeninių daiktų. Stuboje įrengta skaitykla, kurioje eksponuojama Vasario 16-osios signatarų nuotraukų paroda. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Sodybos klojimas pritaikytas renginių organizavimui, įrengta erdvi scena, o vienoje klojimo šalinėje laikomi įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai. Tvarte – kiaulidėje įrengtos dvi parodų salės.

Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas

1988 m. susibūrusi vilniečių iniciatyvinė grupė kartu su vietinių gyventojų parama (K. Labanauskas, R. Survila, V. Stepulis, V. Čaplikas, A. Kepežėnas, V. Markauskas , R. Krupickas) suprojektavo būsimą Tautos Atgimimo ąžuolyną ir organizavo pirmuosius ąžuolų sodinimus. 1992 m. iniciatyvinė grupė išaugo į Tautinio Atgimimo ąžuolyno bendriją, dar vėliau – į draugiją.

Pagal grupės nario Romualdo Survilos parengtą projektą ant vaizdingų Ožkabalių kalvų, per keletą savaitgalių, ąžuolais buvo užsodintas 30 hektarų plotas. Šiuo metu Ąžuolynas užima 39,4 ha plotą, jame yra 13 giraičių: Sąjūdžio Seimo žiedas, Tautos atminties, Tautos vienybės, Represijų aukų (Sausio 13-osios ir Medininkų aukų memorialas), Knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Vilkaviškiečių, Jaunimo, Baltų, Pasaulio lietuvių, Vasario 16-osiso akto signatarų, Kovo 11–osios, Kovo 11-osios nepriklausomybės atstatymo akto signatarų giraitės. Trylikoje ąžuolyno giraičių žaliuoja daugiau kaip 8400 medelių.

Takas į Atgimimo Ąžuolyną prasideda nuo simbolinių vartų - 1995 m. pastatytos Daumanto Kučo sukurtos skulptūros. Ąžuolyną puošia Vilniaus dailės akademijos studentų suprojektuotos skulptūros, medžio drožėjų darbai.

Tautos atminties giraitėje pasodinti ąžuoliukai Lietuvą garsinusiems žmonėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Lietuvos Respublikos Prezidentams, kitiems žymiems žmonėms.

Represijų aukų giraitėje auga Sausio 13-osios ir Medininkų aukoms atminti pasodinti vardiniai medeliai. Prie kiekvieno medelio M. K. Čiurlionio meno mokyklos jaunieji skulptoriai lauko akmenyse iškalė šių įvykių aukų vardus. Šioje giraitėje pasodinti medeliai ištremtiems ir Sibire žuvusiems Lietuvos žmonėms, po pasaulį išblaškytiems tautiečiams.

Aukščiausioje Ąžuolyno vietoje, ant Aukuro kalno, guli didžiulis riedulys, kuriame iškalti ženklai etnografiškai ir mitologiškai motyvuoja baltiškąją pasaulio modelio sampratą. Šis Ąžuolyno Aukuro kalnas yra tapęs besiformuojančių tradicijų ir senųjų švenčių, atmintinų datų paminėjimo vieta.

Tradiciniai renginiai, vykstantys Jono Basanavičiaus gimtinėje

Istoriniai – literatūriniai skaitymai „Čia stovėjo atgimimo vygė“ Jono Basanavičiaus gimtinėje vyksta nuo 1992-ųjų vasario. Skaitymuose dalyvauja visi besidomintys Lietuvos tautinio atgimimo patriarcho, Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus veikla ir gyvenimu.

Ąžuolų sodinimo šventė. Sueiga nuo 1998 m. vyksta kasmet paskutinį balandžio šeštadienį. Susirinkusieji lanko ąžuolus, sodina naujus medelius.

Sūduvos folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“ organizuojamas kasmet gegužės – birželio mėnesiais nuo 1998 m. ir sukviečia folkloro kolektybus ne tik iš Sūduvos, bet ir iš visos Lietuvos.

Suvalkijos regiono mėgėjų teatrų festivalis „Atžalynas“ nuo 1997 m. rengiamas kasmet pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Erdvus sodybos kluonas svečiams padeda pajusti tikrąją klojimo teatro dvasią. Parodyti savo spektaklių kviečiami mėgėjų teatrai iš visos Lietuvos.

Edukacinės programos:

(Vaikams) Piešiu muziejų. Ekskursijos metu moksleiviai supažindinami su gimtinėje esančiomis etnografinėmis ekspozicijomis, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais. Apsilankius suvalkietiškoje stuboje, pasidairius po kiemą, ūkinius pastatus ir išklausius pasakojimus apie kasdienį Suvalkijos kaimo žmogaus gyvenimą moksleiviai atlieka praktinę užduotį - piešia tai, kas jiems sodyboje labiausiai patiko įvairiomis piešimo priemonėmis.

Kai žemę šildo ąžuolai. Ekskursijos metu po Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolyną lankytojai sužino jo sodinimo istoriją, susipažįsta su ąžuolyne esančiomis giraitėmis, vardiniais ąžuolais. Išgirsta pasakojimus apie ąžuolų rūšis, jų sodinimą, naudą, ąžuolo vaizdavimą lietuvių liaudies tautosakinėje, etnografinėje ir mitologinėje medžiagoje. Po pasivaikščiojimo siūlomos praktinės užduotys: viktorina- žinių patikrinimas (užduodami klausimai apie tai, ką jie išgirdo užsiėmimo metu), taip pat visi norintys gali pasigaminti įvairių darbelių iš ąžuolyne surinktų ąžuolų lapų ir gilių, pasiklausyti dainų apie šį medį. Skanaujama gilių kava. Programa vykdoma gegužės-spalio mėnesiais.

Pro vaikystės langą. Programos metu išklausomas išsamus pasakojimas apie Jono Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmos ir įdomios istorijos, kurias Jonui Basanavičiui pasakojo jo tėvas. Programos pabaigoje dalyviams pateikiama kūrybinė užduotis - ant duoto popieriaus lapo nupiešti tai, ką Jonas Basanavičius galėjo matyti pro savo vaikystės namų langą.

(Nuo 5 kl. ir vyresniems) Vargo mokykla. Pamoka - vaidinimas suvalkietiškoje stuboje, kurios metu inscenizuojama autentiška XIX amžiaus slaptosios lietuviškos mokyklos dvasia. Supažindinama su draustąja literatūra, daraktorinių mokyklų mokymo priemonėmis. Žvakių šviesoje rašyti mokomasi „grifelinėje“ lentelėje, skaitoma maldaknygė, iš kurios rašto mokėsi Jonas Basanavičius.

(Suaugusiems) Suvalkietiškos krikštynos. Edukacinio užsiėmimo metu krikštynų dalyviai supažindinami su senaisiais šios šeimos šventės papročiais. Autentiškoje senojoje suvalkiečio sodyboje svečiai patys tampa tradicinių krikštynų dalyviais spėjančiais būsimą naujo savo šeimos nario gyvenimą, besiaiškinantys jo vardo reikšmę, išbandantys krikšto tėvus, primenantys jų pareigas. Programoje dalyvauja etnografinis ansamblis, kuris visus supažindina su Suvalkijos regionui būdingu krikštynų folkloru.

Suvalkietiška veseilia. Programos metu jaunavedžiai supažindinami su senųjų suvalkietiškų vestuvių papročiais bei patys patiria to laikmečio vestuvininkų „išbandymus“. Jie tikrina vienas kito sumanumą ir išradingumą, meilės karštumą, išsiaiškina, kokia ateitis jų laukia. Programoje dalyvauja etnografinis ansamblis.

Suvalkietiškas mergvakaris. Programos metu būsima nuotaka supažindinama su pradinio senųjų vestuvių etapo – vakarynų papročiais. Programos pradžioje vyksta vyriausios pamergės rinkimai. Vėliau nuotaka atsisveikina su rūtų darželiu, pinamas rūtų vainikėlis, ji apdainuojama, apdovanojama, pašokdinama. Aiškinamasi, kaip ji turi elgtis savo vestuvių metu, kad santuokinis gyvenimas būtų ne tik sėkmingas, bet ir laimingas. Mergvakaris baigiasi naujos būsimos nuotakos išrinkimu. Programoje dalyvauja etnografinis ansamblis.