Nuolatos daug girdime apie tai, kaip svarbu saugoti ir stiprinti fizinę mūsų vaikų sveikatą, rūpintis, kad jie sveikai maitintųsi, judėtų, daug laiko praleistų gryname ore. Skubame išmokyti vaiką skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ar pakankamai dėmesio skiriame emocinei vaikų savijautai bei gerovei? Kaip vaikai jaučiasi? Kaip jiems sekasi bendrauti su kitais vaikais? Kaip save vertina? Kaip jie įveikia liūdesį, nusivylimą ar kitus emocinius sunkumus?

Emocinė sveikata yra labai svarbi kiekvieno mūsų laimei ir sėkmei gyvenime, todėl jau vaikystėje mes turime mokyti įvairių elgesio būdų, siekiant palaikyti tarpusavio santykius su kitais žmonėmis ar įveikiant gyvenimo iššūkius.

Ši programa turi didelį poveikį mūsų mokyklos vaikams: išaugo jų pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais, atsparumas neigiamai aplinkos įtakai, gebėjimas susivaldyti. Vaikai tapo jautresni draugų emocinei būsenai bei problemoms, draugiškesni, gebantys drauge rasti išeitį, susitarti. Sumažėjo nevaldomo elgesio atvejų, padidėjo dėmesingumas, geriau sekasi įveikti kasdienius sunkumus. Pradeda taikyti daugiau ir įvairesnių programoje išmoktų būdų: atsiprašyti, džiaugtis kito sėkme, sakyti komplimentus, pasisakyti apie savo išgyvenimus, paprašyti pagalbos, kalbėti apie savo jausmus, taikyti taisykles, sukaupti dėmesį, spręsti konfliktus, išgyventi pasikeitimus ne tik linksmus, bet ir liūdnus. Manau, kad įgiję šių gebėjimų vaikystėje, vaikai lengviau susidoros su kebliomis ir kritinėmis situacijomis ne tik ankstyvajame amžiuje, bet ir paauglystėje bei būdami suaugę.

Džiaugiuosi, kad vaikai pasitiki manimi, noriai dalinasi savo rūpesčiais. Nors jie maži, bet jų širdelėse daug išgyvenimų. Labai džiaugiuosi, kad dažnai užsuka pradinių klasių mokiniai, kurie dalyvavo šioje programoje ankstesniais metais, pasižiūrėti kaip gyvena vabaliukas Zipis.

E. Plečkaitienė, Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės pedagogė