|
SENIŪNIJOS DARBUOTOJAI |
|
Seniūnas Petras Čirvinskas Tel. (8 342) 66 011 Mob. 8 610 22 809 El. paštas: p.cirvinskas@vilkaviskis.lt
Seniūno pavaduotoja Ramutė Sakalauskienė Tel. (8 342) 66 010 El. paštas: bartninkusen@vilkaviskis.lt
Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Raulinaitienė Tel. (8 342) 66 013
Socialinio darbo organizatorė Teresė Steponaitienė Tel. (8 342) 66 012 bartninkusoc@vilkaviskis.lt
SENIŪNAIČIAI |
Bartninkų seniūnaitija - Artūras Markauskas Geisteriškių seniūnaitija - Lina Jakimavičienė Lakštučių seniūnaitija - Algis Čirvinskas Ožkabalių seniūnaitija - Raimundas Ivanauskas Pašeimenių seniūnaitija - Donatas Brazys Piliakalinių seniūnaitija - Vaclovas Žilinskas Vartų seniūnaitija - Dalė Petokaitienė
SENIŪNIJOS ŽEMĖLAPIS


Kraštovaizdžio fragmentas iš paukščio skrydžio
Bartninkų seniūnija yra pietinėje Vilkaviškio rajono dalyje, Ribojasi su Šeimenos, Keturvalakių, Gražiškių, Pajevonio seniūnijomis bei Kalvarijos savivaldybės Akmenynų seniūnija. Seniūnijos teritorijos plotas 12846 ha. Miškingumas - 1,5%. Yra Sausininkų ir Ožkabalių ežerėliai. Per seniūniją teka: Širvinta, Aista, Dotamas, Rausvė ir Šeimena. Senovę mena prie Aistos upės Piliakalnių kaime išlikęs įspūdingas Piliakalnių piliakalnis. Manoma, kad legendinės Pilėnų pilies vieta. Už 7 km į vakarus, prie Širvintos upės, stūkso vaizdingas legendomis apipintas Svirkalnio kalnas. Šiaurinėje seniūnijos dalyje vyrauja lygumos. Piečiau Bartninkų reljefas jau kalvotesnis ir Skroblų kaime išauga iki 150 m. Aukščiausia seniūnijos kalva yra 217,1 m.
Seniūnijos administracijos centras yra Bartninkų miestelis (550 gyventojų). Seniūnijoje yra 39 kaimai, didesni iš jų: Pašeimeniai 9416 gyv.), Lakštučiai (414 gyv.), Geisteriškiai (314 gyv.).
Seniūnijoje gyvena: 2 739 žmonės, iš ju 60% moterų, 40% vyrų.
Seniūnijos teritorija: išsidėsčiusi apie Vilkaviškio miestą ir ribojasi su Kybartų, Klausučių, Pilviškių, Gižų, Keturvalakių, Bartninkų, Pajevonio, Virbalio ir Vilkaviškio miesto seniūnijomis.
Seniūnijoje yra: 3 paštai, per 10 autobusų stotelių, 4 pradinės mokyklos, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, 5 bibliotekos, kultūros namai, bendruomenės kultūros centras, muziejus, 2 bažnyčios, ambulatorija, 3 felčerių akušerių punktai, 8 parduotuvės.
Verslas: žemės ūkis, gyventojų aptarnavimas, baldų gamyba.
HERBAS
 |
1999m., minint Bartninkų miestelio 350 metų sukaktį, dailininkas J. Galkus parengė herbo etaloną. Herbinio skydo centriniame lauke vaizduojamas juodas lokys, stovintis ant užpakalinių kojų. Lokio nagai - sidabriniai, liežuvis - raudonas. Virš lokio puslankiu pavaizduotos penkios raudonos bitės. |
ISTORIJOS APŽVALGA
Bartninkai įsikūrė XVI a. antroje pusėje. Kaimo vardas rodo, jog pirmieji gyventojai („bartninkai“) vertėsi bitininkyste, jų medus buvo plačiai išgarsėjęs.
1549 m. pastatyta bažnyčia. Pagal 1649 m. Alytaus ekonomijos revizijos aktus kaimas priklausė Karalkrėslio vaitui ir turėjo 16 valakų žemės. Gyventojai baudžiavos nėjo, o mokėjo dvarui duoklę natūra ir pinigais. XVIII a. Alytaus ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas prie kaimo įkūrė dvarą, įrengė gelumbės audyklą ir geležies liejyklą. 1783 m. įkurta parapija. 1790 m. pastatyta nauja šv. Petro ir Povilo bažnyčia. XVIII a. pabaigoje prie jos veikė parapinė mokykla. Po 1831 m. sukilimo buvo sudarytas Bartninkų majoratas, kurį 1835 m. Rusijos caras padovanojo generolui G. Nestcui.
XIX a. pabaigoje Bartninkų apylinkėse prasidėjo tautinis atgimimas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą mokslus buvo išėję nemažai Bartninkų apylinkių jaunimo. 1838 m. klebonu paskirtas kunigas Jonas Burdulis (1804-1886) pirmasis Bartninkuose ėmė sakyti pamokslus, mokyti poterių lietuvių kalba, vietoj lenkiškų įvedė lietuviškas giesmes. 1938 m. paskirtas klebonas Jonas Burdulis-Burdulevičius Bartninkuose išgyveno 48 metus. Jis rėmė neturtinguosius, savais pinigais remontavo bažnyčią. 1939 m. pastatyti parapijos namai su sale. 1944 m. bažnyčia buvo labai apgriauta. 1945 m. įrengta laikina bažnyčia. Klebonas Juozas Jakaitis (1923-1988)bažnyčią suremontavo, pastatė naują kleboniją. 1980-1989 m. čia klebonavo Antanas Liubšys (1941-1992). Šiuo metu parapijos klebonas - Juozas Klimavičius.
Nuo XIX a. iki 1950 m. Bartninkai buvo valsčiaus centras.
Sovietmečiu miestelis buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.
3 km. nuo Bartninkų, Ožkabalių kaime, yra daktaro J.Basanavičiaus muziejus. Čia 1989 m. pasodintas Atgimimo ąžuolynas, atstatyti sodybos pastatai.
ĮŽYMŪS ŽMONĖS
| |

Ožkabalių k. gimė „Aušros įkūrėjas, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras dr. Jonas Basanavičius (1851-1927) |
|
|
dramaturgas Pijus Mičiulis Ožkabaliuose (1882-1923) |
pedagogas, kunigas Pijus Dambrauskas, Ožkabaliuose(1892-1987) |
daininkas, kunigas Pijus Brazauskas, Bartninkuose (1905-1990) |
|
poetas, kunigas Venancijus Ališas, (tikr. Aleksandras Arminas) Ožkabaliuose (1908-1975) |
poetė, prozininkė, vertėja Izabelė Blauzdžiūnaitė-Motiekaitienė, Geisteriškiuose (1909-1985) |
poetas Vytautas Eidukaitis, Vartuose g. 1918 m. |
|
prozininkas, poetas Albinas Baranauskas, Bartninkuose g. 1924 m. |
poetė, mokytoja Liuda Gelgotaitė-Puniškienė, Šilbaliuose g. 1927 m. |
prozininkė Danutė Brazytė- Bindokienė, Bartninkuose g. 1932 m. |
SENIŪNIJA ŠIANDIEN
|

|

|
|
Dr. Jono Basanavičiaus tėviškė Ožkabaliuose |
Skulptūra Tautinio Atgimimo Ąžuolyne dr. J.Basanavičiaus tėviškėje |
|
 |

|
|
Senosios totorių kapinės Vinkšnupiuose |
Paminklas Budavonės miške bolševikų nužudytiems kunigams J.Dabrilai, V.Balsiui, J.Petrikai |
|

|
|
Piliakalnių piliakalnis |
Puslapiui medžiagą pateikė: Seniūno pavaduotoja R.Sakalauskienė |